- išbadėlis
- išbãdėlis, -ė smob. (1) Š žr. išbadėjėlis: Kas tą išbãdėlį prišers! J. Žuvėdros yra amžinos išbadėlės – vis ėda ir vis alkanos Blv. Ji, ne ką turėdama, dalindavosi su tais išbadėliais rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.
išbadėlis
Look at other dictionaries:
išbadėjėlis — išbadėjėlis, ė smob. (1) J, Š kenčiantis badą, išbadėjęs žmogus ar gyvulys, išbadėlis, išalkėlis: Prie pėdos žemės prirakintas išbadėjėlis tik šitokį pasaulį teregėjo rš. Tiems išbadėjėliams smerties priežastis radosi Jrk … Dictionary of the Lithuanian Language
